Automobilių priežiūros reikmenų ir detalių pardavėjai sako, kad dabar yra puikus metas pasirūpinti automobiliu, jog paspaudus rimtesniems šalčiams galėtumėte be didesnio vargo juo naudotis.

Nuo lapkričio 10 d. įsigaliojus draudimui eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis, ko gero, dauguma vairuotojų šį reikalavimą jau įvykdė ir užmovė automobiliams žieminius batus.

Dėl rudeninio oro ir jame tvyrančių bakterijų, dažnas namuose susiduria su nemalonia problema – supelijusia duona. Rudens drėgmė ir šildomos patalpos sukuria palankesnes sąlygas pelėsiui veistis ir plisti. „Gardėsio“ duonos ekspertas Tadas Aleknavičius, „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas, pataria, kaip tinkamai laikyti duonos gaminius, kad šie nepelytų ir ilgiau išliktų švieži.

Vaikų atpratinimas nuo sauskelnių – viena iš „nepatogių“ problemų, kuri, vaikui augant, vis didėja. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau tėvai nerimsta, jei jis dar nesinaudoja puoduku. Kad ši problema išties aktuali, patvirtino ir gausiai į higieninio popieriaus gamintojo AB „Grigeo Grigiškės“ puoselėjamo prekės ženklo „Grite“ organizuojamo renginių ciklo „Padėkime savo vaikams užaugti“ susitikimą susirinkę tėvai. Šeimos psichologei Svetlanai Misevičienei pavyko juos nuraminti, pateikiant moksliniais tyrimais paremtą medžiagą ir dalinantis praktiniais patarimais.

Švenčių kilmė

Visų Šventųjų diena skirta paminėti asmenims, kurie po mirties buvo paskelbti šventaisiais. Popiežius Grigalius IV paskelbė tiek Visų Šventųjų, tiek Vėlinių dieną, skirtą mirusiesiems prisiminti. Nedaug kas žino, kad ši šventė turi dar gilesnes ištakas.

Šiandien internetas leidžia daug ką atlikti greičiau ir patogiau, o bendravimas internetu - tai neatsiejama jauno žmogaus socialinio gyvenimo dalis. Tačiau, ar jaunas žmogus, praleisdamas vis daugiau laiko virtualioje erdvėjeir viešindamas informaciją apie savo gyvenimą, tikrai kenkia sau? Ar tikrai asmeninio gyvenimo perkėlimas į virtualią erdvę turi neigiamų pasekmių jauno žmogaus mąstymui, tikrovės suvokimui, gebėjimui skirti gera nuo bloga? O gal atvirkščiai, tai skatina jauno žmogaus fantaziją ir smalsumą?

Komentaras

Liutauras Gudžinskas

Estijos parlamentas lapkričio 9 dieną paskelbė nepasitikėjimą jaunuoju premjeru Taavi Rõivu. Panašu, kad tai ir jo vadovaujamos liberalios pakraipos Reformų partijos ilgamečio dominavimo šalies politinėje sistemoje pabaiga. Ši partija vadovavo vyriausybei nuo pat 2005 metų, o iš viso valdžioje išbuvo be pertraukos septyniolika metų. 

„Mes vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius. Kad darboholizmas netaptų norma, svarbu išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir namų.

„Užuot nemažai laiko skyrus puošti eglutę, Lietuvoje reikėtų labiau susidomėti prakartėle, daug labiau atspindinčiai šv. Kalėdų esmę“, – sako Vilniuje su šeima gyvenantis italas Gian Luca Demarco. Jis pasakoja, kad Italijoje advento laikotarpio centras yra būtent prakartėlė. Jo gimtajame miestelyje Volpiane Kūčių dieną gyventojai patys tampa prakartėle, vyksta gatvės teatras.

Mažeikių bėgikų klubas „Penki kalnai“ lapkričio 13 dieną dalyvavo Tauragės bėgime Karių dienai paminėti.

Šiandien daugiakalbystės tema mūsų visuomenėje tampa vis dažnesnė. Nors neretai dar manoma, jog vien anglų kalbos lietuvaičiams visiškai pakanka sėkmei patirti, moksliniai tyrimai tvirtina ką kita: sėkmingiausi Europos piliečiai, tarp jų ir lietuviai, ryžtingai kopiantys karjeros laiptais, moka be savo gimtosios kalbos mažiausiai dar dvi užsienio kalbas.

Per šių metų Seimo rinkimus labiausiai buvo patikėta tais, kurie nei valstiečiai, nei žali. Galimas dalykas, kad žodis „valstietis“ turėjo užburiančią galią, nes jis žymi esantį toli nuo valdžios. 

Net gimtoji Romo Kalantos Vilijampolė nubalsavo už žalią valstietį – politologą, kuris savo raštuose įtikinėja lipti į Vladimiro Putino batus ir jį suprasti. R. Kalanta nesiūlė užsidėti Leonido Brežnevo skrybėlės ir suprasti, kodėl rusams reikia mus nutautinti ir valdyti. Jis padėjo savo gyvybę ant laisvės aukuro. Tada Vilijampolė išėjo į gatves. Dabar ji, kaip ir didžioji Lietuvos dalis, atėjo prie balsadėžių su visai kitokia žinute.

Geras klausimas. Ypač, jei kalbame apie santykius tarp žmonių. Kodėl nebūtų galima tiesiog visko mesti, pabėgti ir pasitraukti tuomet, kai atrodo, kad per sunku? Ir tikrai, kodėl ne? Kartais viską palikti tikrai yra vienintelė išeitis. Bet tai gana retas atvejis. Dažniau taip tik atrodo, nes situaciją išgyvenam čia ir dabar, pažvelgti į įvykius iš bent kiek tolesnės perspektyvos būna sunku. Ką jau kalbėti apie klausimo – kokių pasekmių tai turės artimoje ar tolimesnėje ateityje, kėlimą. Todėl tikrai neturiu iš anksto paruoštų atsakymų. Situacijos skirtingos, kaip ir mes patys, tačiau kartu jos turi ir kai ką bendro. Tad patyrinėkime keletą jų, žvelgdami per kultūros, šiuo atveju kino, prizmę.

Su didžiausiu nekantrumu laukiu naujojo (paskutinės vilties) Seimo darbo pradžios. Man atrodo, kad to laukia didžioji Lietuvos žmonių dalis. Visus kamuoja vienintelis pagrindinis klausimas – ar leis ,,Lietuvos savininkai“ šiam Seimui netrukdomai dirbti – grąžinti Lietuvą jos žmonėms.

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Ką tik sužinojome dar vieną dominavusias prognozes paneigusį rinkimų rezultatą – JAV prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas. Beje, jis parodė, kad smarkiai klysti gali ne tik finansų rinkos, bet ir ekspertai. Tai dar vienas įprastą politiką sukrėtęs įvykis šalia tokių kaip Jungtinės Karalystės gyventojų balsavimas dėl išstojimo iš ES. Jis dar sustiprins tokių balsavimo rezultatų aiškinimų paieškas. Kaip rodo JK referendumo rezultatų interpretacijos, daug kas eina paprasčiausiu keliu, aiškindami tokius įvykius taip, kad jos patvirtintų išankstines aiškintojų nuostatas. Pagrindinis iššūkis ekspertams yra pripažinti savo ankstesnių aiškinimų ribotumą ir nebijoti kelti nepatogius klausimus.

Žiū, kone kiekviename mažesniame kaime senukai telikę. Tik didesni sodžiai, kaip anksčiau juos buvo įprasta vadinti gyvenvietėmis, dar alsuoja, bet irgi nykiu, sunkiai protu suvokiamu gyvenimu. Kaimai tapo beveidžiais: su aptriušusiomis begriūvančiomis ištuštėjusiomis sodybomis. Tarsi kokia vėtra būtų praūžusi...

Komentaras

Vaidotas Beniušis

„Išgirdau žinią: Amerika išeina, pasirūpinkite patys. Nebeįtikina kalbos, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Europos reikalais“. Tai 2012 metų pradžioje grupelei žurnalistų neviešai pasakė vienas iš Lietuvos diplomatijos vadovų po susitikimo su aukštu Hillary Clinton komandos nariu.

Kartais įtempta diena darbe nesibaigia įžengus pro namų duris – neretai čia laukia ne ką mažesni iššūkiai. Kai jūsų antroji pusė ar vaikai nori dėmesio, ne visuomet pavyksta sklandžiai pereiti iš darbinių santykių ir rūpesčių atmosferos į kitokią, naminę...

Lapkričio 3 d. Mažeikių viešoji biblioteka pakvietė į pirmąjį renginių ciklo „Kraštiečių kūrybiniai susitikimai su vietos bendruomene“ susitikimą. Vakaro viešnia buvo Lietuvoje populiari teatro, televizijos ir kino aktorė Edita Zizaitė, kurią žinome iš vaidmenų kino filmuose „Pilotas“, „Jausmų miestas“, „Giminės. Po 20 metų“, „Saldi nuodėmė“, „Namai, kur širdis“, „Apie mus ir Kazlauskus“, „Rezidentai“ ir kt.

Lapkričio 4 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko klubo „Rankos“ parodos atidarymas. Klube yra apie 20 įvairaus amžiaus moterų ir du vyrai. Pirmoji vadovė – Rita Laniauskienė, o šiuo metu klubui vadovauja Jolanta Kaleckienė.

„Tas aklas, kuris nemato naujos dienos stebuklo!“  (Babadži)

Ne visuomet rytas protingesnis už vakarą. Kai esi tik trečdalio savo kūno šeimininkas, prabudęs pirmiausia tai ir suvoki... Valdai tik trečdalį – sprindį nuo kaklo, rankas ir galvą. Ačiū Dievui, – valdai galvą. Prieš daugel metų viena mano labai gera draugė vis juokaudavo mane sodindama į mašiną:

Nusivarę nuo darbų ir iki soties prisižiūrėję į cepelinų spalvos dangų būna, pajaučiam, kad reikia pertraukos arba, kaip populiaru sakyti, pakeisti aplinką. Ką žinai – gal naujos čakros atsivers, susisuks koks atostogų romanas ar dar koks gėris svečioje šalyje nutiks? Tada imamės paieškų: ką siūlo kelionių agentūros, kur koks skrydis į išsvajotuosius Pietus pigesnis, juk pernai kaimynė Rimutė taip pigiai Turkijos paplūdimiuose pagulėjo, o dar su kokiu gražiu įdegiu grįžo.

Šiais metais Vilniaus universiteto organizacijų psichologės dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Ieva Urbanavičiūtė ir dr. Rita Rekašiūtė Balsienė pradėjo įgyvendinti tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kiek Lietuvos organizacijų darbuotojai yra įsitraukę į darbą. Tyrimas parodė, kad įsitraukimą veikia vadovo palaikymas ir jo teikiamas grįžtamasis ryšys, darbe turima galimybė tobulėti  ir pačiam planuoti bei atlikti savo darbą.

Nors rudenį automobilių stiklai rečiau pažeidžiami akmenukų, atskriejusių iš po priekyje važiuojančių transporto priemonių ratų, tačiau dėl netinkamos stiklų priežiūros šaltuoju metų laiku ir dažniau pasitaikančių incidentų keliuose, automobilių stiklams padaroma daugiau žalos. Specialistai pataria, kaip tinkamai prižiūrėti automobilio stiklus šaltuoju metų laiku – kokius valytuvus, apiplovimo skysčius ir ledo grandiklius pasirinkti.

Spalio 29 d. Mažeikių viešojoje biliotekoje įvyko Žemaitijos skautų organizacijos 25-mečio paminėjimas. Skautybė – judėjimas, perkopęs 100 metų gyvavimo ribą, vienijantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Savo idėjomis bei veikla ir šiandien žavintis ir patraukiantis vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius. Žemaitijos skautų organizacija yra Žemaitijos regione savo veiklą vykdanti visuomeninė, nepolitinė, savanoriška jaunimo organizacija, veikianti pagal skautų įkūrėjo Robert Baden-Powell`o suformuotą ideologiją, atvira įvairaus amžiaus žmonėms, neišskiriant religijos, tautybės ir lyties.

Rinkimų laimėtojai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos?

Retai kurią dieną per radiją ar televizijos laidose neišgirsi kalbų apie patyčias. Patyčios mokykloje, patyčios ikimokyklinėse įstaigose, patyčios globos namuose ir visur, kur tik pažvelgia koks visuomenininkas, nutaisęs labai dėl to susirūpinusio ir susijaudinusio veidą. Patyčios, deja, jau tapo viena pagrindinių priežasčių, jei kur švietimo įstaigoje atsitinka kas negero dėl elementaraus aplaidumo ar tiesioginių pareigų neatlikimo. Susirūpinę pedagogai, švietimo skyrių darbuotojai, net Prezidentė. Kaip nesijaudinti – Lietuvoje darosi baisūs dalykai – patyčios.

Vieną vėlų vasaros vakarą sėdėjau Bruklino metro požemyje, kuris priminė man tamsų, apmūsijusį rūsį po mūsų troba Pašiaušės kaime, kur laikydavome bulves ir uogienes. Šaltoka, net kaitrią dieną, pajuodusio metalo sijos, verkiančios nuo slėgio, dulkini voratinkliai ir miklios žiurkės... Niujorko centras ir Kelmės apskritis - mus sieja vargingų požemių, priglobiančių mūsų tranzito valandas, panašumas. Laukiau traukinio, skraidinančio į Broadway Junction, bet tą vėlią valandą jo ilgai nebuvo.

Komentaras

Edward Lucas

Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. Daug metų nuo 1991-ųjų tikėjome, kad Rusija yra taiki ir draugiška valstybė, turinti potencialo tapti klestinčia. Dėl to švaistėme brangų laiką, o čečėnai, gruzinai ir ukrainiečiai labai brangiai sumokėjo už mūsų klaidą.

Komentaras

Ramūnas Vilpišauskas

Po nustebinusio LVŽS laimėjimo antrame rinkimų ture daug mažiau nustebino žinia apie socialdemokratų sprendimą pradėti derybas su rinkimų laimėtojais dėl naujos valdančiosios koalicijos. LSDP turi du prastus pasirinkimus – dirbti opozicijoje ir būti užgožtais kitų opozicijoje būsiančių partijų arba išlikti valdžioje, tačiau užleisti vietą ir matomumą didžiajam koalicijos partneriui. Tiesa, ir partnerio sąvoka čia tik sąlyginė, nes tokioje koalicijoje konkurencija tarp partnerių būtų neišvengiama, ypač dėl to, kas iš ko galėtų pervilioti narius.

Prieš keturias savaites Pilies gatvėje klausiausi akordeonisto...

Ar žinojote, kad Vilnius yra turtingesnis miestas už Niujorką? Andrius Mamontovas sostinės Senamiestį apdainuoja taip:

„Šis miestas ir gatvė 
Išgydo vienatvę 
Tos dainos, kur skamba 
Iš ryto pro langą“

Niujorkas neturi senamiesčio. Niujorkiečiai nežino, ką reiškia kiekvieną dieną vaikščioti iš darbo, paskaitų ar pamokų didžiausio Rytų Europoje barokinių pastatų komplekso gatvėmis. Vis dėlto niujorkiečiai taip pat retai tesusimąsto, jog gyvena didžiausiame Vakarų pusrutulio mieste. Gatvės muzikantai gali sukelti begalę asociacijų, priversdami praeivį sustoti ir prisiminti vieną iš minėtų faktų tiek Niujorke, tiek Vilniuje. Bet jeigu kas nors uždainuotų ariją pro Niujorko dangoraižio langą, tai (jei tik kas nors girdėtų) netrukus būtų įvyniotas į šiltus tramdomuosius marškinius (Jungtinės Valstijos rūpinasi savo piliečiais), tuo tarpu Vilniuje galima tikėtis priešingo efekto: kartais gali paaiškėti, kad muzikantas, kuriam daugelis norėtų užvilkti minėtą apdarą, neretai gyvena Senamiesčio bute — barokiniame šedevre!